- gaivintojas
- gaivìntojas, -a smob. (1) kas gaivina: Ištraukė prigėrusį [iš upės], bet nebuvo gaivìntojų Jnšk. | Rygiškių Jonas yra mūsų gimtosios kalbos gaivintojas rš. Reikia mūsų gaivintojos saulutės kaitros rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.